Deklaruotos vertės mokestis be įrašo važtaraštyje
Yra radinys, kurį galima patikrinti per pusę minutės vienai siuntai, ir jis yra vienas švariausių visame logistikos sąskaitų audite.
Sąskaitoje yra deklaruotos vertės mokestis. Transporto dokumente deklaruotos vertės laukas tuščias.
Tada mokestis nenupirko nieko.
Kodėl
Vežimo konvencijų mechanizmas yra formalus. Siuntėjas gali deklaruoti vertę, viršijančią atsakomybės ribą, ir ta deklaruota vertė pakeičia ribą — bet keliuose ir geležinkelyje deklaravimas yra veiksmas, kuris turi būti užfiksuotas pačiame važtaraštyje. CMR konvencijos 24 straipsnis to reikalauja tiesiogiai; geležinkelyje tą patį sako CIM 34 straipsnis.
Be įrašo deklaravimo nėra. Yra tik apmokėta sąskaitos eilutė.
Praktinė pasekmė nemaloni: jei krovinys bus prarastas, vežėjas atsakys pagal įprastą konvencijos ribą, lyg mokestis nebūtų mokėtas. Ir jis bus teisus, nes dokumentas nerodo jokio deklaravimo.
Ore teisinė forma kitokia
Oro vežimuose Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalis veikia kitaip: ribą pakelia ypatinga interesų deklaracija, padaryta perduodant krovinį vežėjui, ir įrašo oro važtaraštyje konvencija tiesiogiai nereikalauja.
Todėl AWB laukas „declared value for carriage“ yra deklaravimo įrodymas, ne įstatymo forma. Praktinė reikšmė nuo to nesumažėja: jei sąskaitoje yra deklaruotos vertės mokestis, o dokumente parašyta „NVD“ — vertė nedeklaruota — tai tiesioginis prieštaravimas tarp dviejų to paties vežimo dokumentų. Argumentas stiprus, bet kitos rūšies nei keliuose: ten be įrašo deklaravimo paprasčiausiai nėra, o ore įrašas yra įrodymas apie tai, kas perdavimo metu buvo ar nebuvo padaryta.
Važtaraštyje yra dvi skirtingos skiltys
Deklaruota vertė nėra vienintelis mechanizmas. CMR konvencijos 26 straipsnis leidžia siuntėjui, sumokėjus papildomą mokestį, nurodyti ypatingą interesą pristatyme — irgi įrašant sumą į važtaraštį. Geležinkelyje tai CIM 35 straipsnis.
Šis mechanizmas veikia nepriklausomai nuo 23, 24 ir 25 straipsniuose numatytos kompensacijos ir apima ne tik praradimą bei sugadinimą, bet ir vėlavimą.
Šiai patikrai tai nieko nekeičia: abu mechanizmai reikalauja įrašo važtaraštyje, tad mokestis be įrašo abiem atvejais yra mokestis be poveikio. Bet skirtumas svarbus kitam skaičiavimui — ribos už kilogramą palyginimui su prekių verte. Ypatingam interesui jis netaikomas, nes konvencijos riba už kilogramą jo neriboja.
Kaip tai nutinka
Ne dėl nesąžiningumo. Dėl to, kad mokestis ir dokumentas formuojami skirtingose vietose.
Mokestis atsiranda užsakymo arba kainos skaičiavimo etape: klientas pažymėjo, kad nori padidintos vertės, arba tai įeina į standartinį paslaugų paketą. Važtaraštį vėliau pildo kitas žmogus arba sistema, ir deklaruotos vertės laukas jam nėra privalomas.
Rezultatas: mokestis sąskaitoje yra, deklaravimo dokumente nėra, ir niekas šių dviejų nesulygina, kol nenutinka žalos.
Kaip pasitikrinti
Reikia dviejų dokumentų tai pačiai siuntai: sąskaitos ir transporto dokumento.
Sąskaitoje suraskite eilutę, susijusią su verte — „declared value“, „ad valorem“, „deklaruota vertė“, kartais paslėptą po „insurance“. Transporto dokumente suraskite atitinkamą lauką. CMR važtaraštyje tai atskira skiltis; oro transporto dokumente — „declared value for carriage“, kur neretai įrašoma „NVD“, tai yra vertė nedeklaruota.
Patikrinkite dešimt siuntų. Jei neatitikimas pasitaiko bent dukart, tai ne atsitiktinumas, o procesas.
Ką daryti
Į priekį tai sprendžiama vienu žingsniu: užsakyme pažymėta padidinta vertė turi pasiekti važtaraštį, ir tai paprasčiausiai patikrinama prieš krovinio išsiuntimą.
Atgal — tai permoka už paslaugą, kuri nebuvo suteikta, ir jos ginčijimui taikomi jūsų sutarties su ekspeditoriumi terminai. Jie dažnai trumpi, todėl verta pradėti nuo naujausių siuntų.